2016 m. rugsėjo mėn. 24 dieną Pagėgių parapijoje vyko didelė iškilmė – tą dieną Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ konsekravo Šventojo Kryžiaus bažnyčią bei centrinį altorių.
Pagėgių parapijos istorija sudėtinga. Katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1929–1930 m. Parapija įkurta 1932 m. Po Antrojo Pasaulinio karo bažnyčia civilinės to meto valdžios buvo nusavinta, joje įkurtas kino teatras, o dar vėliau bažnyčia buvo nugriauta. Prie likusio bokšto valdžios nutarimu buvo pristatytos gaisrinės patalpos. Tikintieji galėjo melstis tik kapinių koplyčioje, kurią 1970 m. tuo metu čia dirbusiam klebonui su parapijiečių pagalba pavyko padidinti. 1992 m. tuometinio Pagėgių parapijos klebono kun. Petro Šiurio iniciatyva ir rūpesčiu pradėta statyti naujoji bažnyčia.
Taigi po ilgo laikotarpio, keliems klebonams rūpinantis šios bažnyčios statyba, darbai buvo užbaigti ir šie Dievo namai, kuriuose jau gana ilgą laiką vyksta pamaldos, konsekruoti.
Konsekracijoje dalyvavo ir kartu su Telšių vyskupijos ganytoju šv. Mišias koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, dabartinis Pagėgių parapijos klebonas kun. Kazys Žutautas, buvę šios parapijos klebonai – dabartinis Naujosios Akmenės parapijos klebonas, Akmenės dekanato dekanas kun. Olijandas Jurevičius, Tauragės parapijos klebonas kun. Vytautas Gedvainis, Viešvilės parapijos klebonas kun. Kęstutis Pajaujis. Šventosiose Mišiose dalyvavo gausus būrys parapijiečių, svečių, valdžios atstovų, giedojo Pagėgių parapijos sumos choras, vadovaujamas Andriaus Buinausko ir Pagėgių gimnazijos moksleivių choras, kurio vadovė Irena Urbatienė.
Sakydamas pamokslą Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ pasidžiaugė pabaigtais statyti Dievo namais ir išryškino bažnyčios, kaip tikinčiųjų susibūrimo ir kartu susibūrus Dievo garbinimo vietos, svarbą, reikalingumą ir būtinybę. Vyskupas taip pat išryškino tikinčiųjų susibūrimo centrą – altorių, ant kurio aukojama sudabartinama Kristaus auka. „Visada altorius buvo mūsų tautos atrama. Kol tautoje yra altorius, kol liaudis renkasi prie jo maldai, tol jai lieka viltis, palaima ir ateitis. Altorius yra dorybių židinys, vieta, kur užsidegama nemariems darbams. Niekas nėra didus, kas neateina iš Dievo. Žmogus tada pakyla savo dvasia, kai bendrauja su Dievu, o altorius yra ta ypatingoji vieta, kur mes užmezgame ryšį su Didžiąja Būtybe.“ Vyskupas ragino tikinčiuosius būti gyvais Bažnyčios akmenimis ir semtis jėgų ir stiprybės iš maldos ir Altoriaus Aukos, kuri vyksta Dievo namuose: „Altorius tebūna gyvas mūsų tarpe, tesušyla prie jo mūsų širdys, kad mūsų sielos pralinksmėtų, kad mūsų žingsniai pasiektų Dangaus Tėvo namus“, – baigdamas sakė pamokslininkas.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
